"Mike Resnick - Manamuki" - читать интересную книгу автора (Resnick Mike)

MANAMUKI
Mike Resnick

HUGO 1991

"Manamouki" by Mike Resnick,
copyright ┬й 1990, by Mike Resnick,
used by permission of the author

---
Prie├░ daugel├б am├╛i├╕ pirmojo Kikuji prot├лvio Gikuji vaikai ├бsik├╗r├л ├░ventojo Kirinijagos kalno, dabar vadinamo Kenijos
Kalnu, pap├лd├лje.
Jo ├░laituose veis├лsi daugyb├л gyva├иi├╕, ta├иiau Gikuji vaikams bei vaikai├иiams jos pasirod├л bjaurios, ir jie netrukus
pastar├аsias i├░naikino. Gyva liko tik viena.
Vien├а dien├а toji gyvat├л at├░liau├╛├л ├б j├╕ kaim├а ir, nutv├лrusi ma├╛yt├б vaikel├б, surijo j├б. Gikuji vaikai kreip├лsi ├б savo
gydytoj├а ir ker├лtoj├а - mundumugu - pra├░ydami pa├░alinti gr├лsm├ж.
Mundumugu i├░met├л magi├░kuosius kauliukus, paaukojo o├╛k├а ir galiausiai paruo├░├л nuodus gyvatei sunaikinti. Jis
perskrod├л pilv├а dar vienai o├╛kai, jos viduriuose pasl├лp├л nuodus ir visk├а paliko po med├╛iu. Jau kit├а dien├а gyvat├л,
prarijusi radin├б, nugai├░o.
- Dabar, - tar├л mundumugu, - sukapokite gyvat├ж ├б ├░imt├а gabal├лli├╕ ir i├░m├лtykite juos ant ├░ventojo kalno, idant joks
demonas nebegal├лt├╕ jos atgaivinti.
Gikuji vaikai visk├а padar├л, kaip buvo liepta, ir i├░barst├л gyvat├лs gabalus Kirinijagos ├░laituose. Ta├иiau nakt├б tie gabalai
atgijo ir virto gyvat├лmis, tad netrukus visi kikuji i├░sigand├ж nebedr├бso per├╛engti savo boma slenks├иi├╕.
Mundumugu pakilo ├б kaln├а ir, pasiek├жs jo vir├░ukaln├ж, kreip├лsi ├б Ngai.
- Mus u├╛pl├╗do gyvat├лs, - tar├л jis. - Jeigu tu nesunaikinsi j├╕, Kikuji tauta tikrai ├╛us.
- A├░ suk├╗riau gyvat├ж, o taip pat Kikuji bei visa kita, - atsak├л Ngai, s├лd├лdamas savajame auksiniame soste Kirinijagos
vir├░├╗n├лje. - Tai, k├а a├░ suk├╗riau: ar tai b├╗t├╕ ├╛mogus, ar gyvat├л, medis ar netgi mintis - man n├лra ├░lyk├░t├╗s. ├Р├б kart├а a├░
jus i├░gelb├лsiu, nes esate jauni ir nepatyr├ж, ta├иiau nevalia pamir├░ti, jog negalima naikinti vien to, kas atrodo ├░lyk├░tu. Jei
bandysite ├░it├а sunaikinti, susilauksite ├░imt├аkart didesn├лs nelaim├лs.
├Рtai kod├лl Kikuji ├╛mon├лs nusprend├л dirbti ├╛em├ж, o ne med├╛ioti d├╛iungli├╕ ├╛v├лris, kaip Vakamba gentis ar kariauti su
kaimynais kaip Masajai - nenor├лjo, kad juos nusiaubt├╕, k├а jie tar├лsi jau sunaikin├ж. ├Рi├а ties├а savo tautai skiepijo
kiekvienas mundumugu, net ir po to, kai i├░vyk├ж i├░ Kenijos, mes persik├лl├лme ├б naujai sukurt├а Kirinijagos pasaul├б.
Per vis├а m├╗s├╕ genties istorij├а tik vienas mundumugu pamir├░o Ngai pamokym├а, t├а tolim├а dien├а gaut├а ├░ventojo kalno
vir├░├╗n├лje.
Ir tas mundumugu buvau a├░ pats.

---
Pabud├жs i├░vydau hienos m├л├░lo kr├╗vel├ж prie savo trobel├лs kampo. Tur├лjau susivokti, jog ta diena buvo prakeikta,
nes tai pats blogiausias ├╛enklas. Be to, sausas ir kar├░tas brizas, keldamas dulki├╕ kamuolius, p├╗t├л i├░ vakar├╕, o juk visi
gerieji v├лjai paprastai dvelkia i├░ ryt├╕.
T├а dien├а tur├лjo atvykti m├╗s├╕ pirmieji imigrantai. Jau nuo seno ar├░iai gin├иijom├лs, nes nenor├лjome jokiems atvyk├лliams
leisti apsistoti Kirinijagoje. Gyvenome pagal senuosius m├╗s├╕ tautos papro├иius ir nepageidavome, kad kokia nors
i├░orin├л j├лga sugadint├╕ visuomen├ж, kuri├а buvome suk├╗r├ж. Ta├иiau m├╗s├╕ vald├╛ia parei├░k├л, jog bet kuris kikuji,
pa├╛ad├лj├жs paklusti m├╗s├╕ ├бstatymams ir sumok├лj├жs mokes├иius Eutopijos Tarybai, gali emigruoti i├░ Kenijos. Tod├лl po
vis├╕ ├бmanom├╕ ir ne├бmanom├╕ vilkinim├╕, sutikome priimti Tom├а Nkob├ж su ├╛mona.
I├░ vis├╕ kandidat├╕ Nkob├л atrod├л tinkamiausias. Gim├жs Kenijoje, jis u├╛augo ├░ventojo kalno ├░e├░├лlyje, o baig├жs
mokslus u├╛sienyje, gr├б├╛o ir tapo didel├лs fermos, kuri├а jo ├░eima ├бsigijo i├░ vieno paskutini├╕j├╕ europie├иi├╕, valdytoju. O
svarbiausia - jis buvo tiesioginis Jomo Keniatos, did├╛iosios Liepsnojan├иios Kenijos Ieties, atvedusio mus ├б
nepriklausomyb├ж, palikuonis.
A├░, lydimas tik savo jaunojo pad├лj├лjo Ndemi, i├░keliavau per saus├а i├░degusi├а savan├а link nedidel├лs nusileidimo